Sveikata (PSO, 1948) – visiška fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas. Sveikatos sistemos įstatyme – „asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“.
| Veiksnių grupė | Apytikrė įtaka | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Gyvensena ir elgsena | ~50 % | Mityba, fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholis, miegas, streso valdymas |
| Aplinka | ~20 % | Fizinė (oras, vanduo, būstas, darbo sąlygos) ir socialinė (šeima, pajamos, išsilavinimas) |
| Biologiniai (genetiniai) | ~20 % | Paveldimumas, amžius, lytis |
| Sveikatos priežiūra | ~10 % | Prieinamumas, kokybė, skiepai, patikros |
- Sveika gyvensena – visą gyvenimą besiformuojančių įpročių visuma: sveika mityba, fizinis aktyvumas, tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų nevartojimas, darbo ir poilsio režimas, miegas, streso valdymas, saugi lytinė elgsena, asmens higiena.
- Sveikatą stiprinanti elgsena – sąmoningai pasirinkti įpročiai sveikatai gerinti, nors žmogus jaučiasi sveikas (mankšta, visavertė mityba). Sveikatą palaikanti – profilaktinės priemonės, kad nesusirgtum (skiepai, rankų plovimas, patalpų vėdinimas, profilaktiniai patikrinimai). Sveikatą žalojanti (rizikinga) – rizikos veiksnių nevengiama, nors žala žinoma (rūkymas, alkoholis, greitasis maistas, sėdimas gyvenimo būdas, nesaugus vairavimas).