Nukentėjusysis judinamas iki GMP atvykimo tik tada, kai vietoje pavojinga (gaisras, sprogimo, griūties ar eismo pavojus, dujos, vanduo) arba kai kitaip neįmanoma suteikti pagalbos (gaivinti reikia ant kieto pagrindo). Svarbiausia – saugoti stuburą nuo judesių: tempti išilgai kūno ašies, ne į šoną, galvos ir kaklo nelankstyti.
| Būdas | Kada ir kaip |
|---|---|
| Tempimas už drabužių | Suimti už apykaklės ar pečių drabužių; galva remiasi į gelbėtojo dilbius – tinka įtarus traumą |
| Tempimas ant antklodės, paklodės, rankšluosčio | Užversti ant audinio ir tempti galvos pusėje – mažiausiai judinamas kūnas |
| Tempimas už pažastų | Iš už nugaros per pažastis suimti nukentėjusiojo dilbį ir tempti atbulomis – taip ištraukiama ir iš automobilio |
| Tempimas už čiurnų | Tik lygiu paviršiumi ir trumpą atstumą – galva lieka neprilaikoma |
| Nešimas „kuprine“ | Sąmoningas, gali laikytis – ant nugaros |
| Nešimas „bulvių maišu“ (ant peties) | Negalintis laikytis; ne traumos atveju |
| Nešimas „vestuviniu“ būdu (ant rankų) | Lengvas žmogus, vaikas |
| Prilaikymas einant | Sąmoningas, galintis remtis viena koja; ranka per gelbėtojo pečius |
Nesąmoningo, galvos ar stuburo traumą patyrusio žmogaus atsitiktiniu transportu nevežti – laukti GMP. Imobilizuojant galva, kaklas, liemuo ir dubuo turi likti neutralioje padėtyje vienoje ašyje.