| Kas | Kaip bendrauti |
|---|---|
| Kūdikis, mažas vaikas | Tėvai šalia (ant kelių), kalbėti akių lygyje, apžiūrėti nuo kojų link galvos, skausmingiausia – pabaigoje; nemeluoti, kad „neskaudės“. |
| Mokyklinio amžiaus | Paaiškinti paprastai, ką darysi ir kodėl; leisti pasirinkti (kuri ranka); pagirti už drąsą. |
| Paauglys | Kalbėti su juo tiesiogiai; jautrius klausimus (alkoholis, narkotikai, nėštumas, savižala) užduoti be tėvų; paaiškinti konfidencialumo ribas. |
| Senyvas | Prisistatyti, kalbėti lėtai ir aiškiai, atsisukus veidu; akiniai, klausos aparatas; duoti laiko atsakyti; kreiptis į pacientą, ne per artimuosius; sumišimą laikyti nauju, kol neįrodyta kitaip. |
| Kalbos barjeras | Profesionalus ar telefoninis vertėjas, paprasti žodžiai, gestai, piešiniai; vaikų kaip vertėjų nenaudoti. |
| Konfliktiškas | Ramus tonas, atstumas ir laisvas išėjimas, leisti išsikalbėti, pripažinti jausmus, aiškios ribos; grėsmė – pasitraukti ir kviesti policiją. |
Bendravimas su pacientu
Mokytis: Testas: Psichologija ir bendravimas