Vaistų kilmė: augalinė (morfinas, atropinas, digoksinas), gyvūninė (heparinas), mineralinė (magnio sulfatas, natrio chloridas), sintetinė (dauguma šiuolaikinių vaistų), biotechnologinė (žmogaus insulinas). Vaisto pavadinimai: cheminis, bendrinis (tarptautinis nepatentuotas, pvz., diazepamas) ir firminis (gamintojo sugalvotas prekinis, pvz., Relanium). Dokumentuose ir perduodant pacientą vartojamas bendrinis pavadinimas.
Farmakokinetika – ką organizmas daro su vaistu (kelias organizme); farmakodinamika – ką vaistas daro organizmui (poveikis ir mechanizmas). Veiklioji medžiaga lemia poveikį, pagalbinės medžiagos – formą, stabilumą, skonį.
Farmakokinetika: keturi etapai
| Etapas | Esmė | Praktinė reikšmė |
|---|---|---|
| Rezorbcija (absorbcija) | Patekimas į kraują iš vartojimo vietos. Biologinis prieinamumas – dalis dozės, pasiekusi kraujotaką (IV – 100 %) | Šoko metu iš raumens, poodžio ir žarnyno įsiurbiama blogai – rinktis IV/IO. Maistas, vėmimas keičia įsiurbimą |
| Pasiskirstymas | Iš kraujo į audinius; jungimasis su plazmos baltymais (veikia tik laisva dalis); pasiskirstymo tūris | Riebaluose tirpūs vaistai kaupiasi; praeina per placentą, į pieną, smegenis |
| Metabolizmas | Daugiausia kepenyse: I fazė (oksidacija, redukcija, hidrolizė), II fazė (jungimas – konjugacija). Pirmojo prasiskverbimo efektas – per os išgertas vaistas iš dalies suardomas kepenyse dar nepasiekęs kraujotakos | Nitroglicerinas veikia po liežuviu, ne nurytas. Kepenų ligos, senatvė – ilgesnis ir stipresnis poveikis |
| Šalinimas (eliminacija) | Daugiausia per inkstus; taip pat su tulžimi, per plaučius, su prakaitu, pienu. Pusinės eliminacijos laikas (t½) – per kiek koncentracija sumažėja perpus; pastovi koncentracija nusistovi per ~4–5 t½ | Inkstų nepakankamumas – mažesnės dozės. Naloksono t½ trumpesnis nei opioidų – slopinimas grįžta |